LT
RU
EN
Tel.: +370 37 361214
Fax.: +370 37 361218
Darbo laikas: I-V 08:00 - 19:00 / VI 09:00 - 16:00

Injektavimas

STATINIŲ REMONTO TECHNOLOGIJA

Dėl beveik neribotų gelžbetonio formavimo galimybių, gaminant nebrangius, net ir sudėtingos geometrinės formos statybinius elementus, ši statybinė medžiaga arba toks statybos būdas geriausiai atitinka antžeminei ir požeminei statybai keliamus reikalavimus. Tuneliai, baseinai, tiltai ir aušinimo bokštai – tai įvairūs statiniai, kuriems šiandien, kaip statybinė medžiaga, panaudojamas betonas su iš anksto įtempta armatūra arba gelžbetonis. Betonas (gelžbetonis) turi pasižymėti keliomis ypatybėmis, kad atitiktų jam keliamus reikalavimus. Betonas turi būti atsparus išorės poveikiui, be to dažnai reikalaujama, kad jis būtų nelaidus vandeniui. Šias ypatybes betonas turi išlaikyti ilgą laiką.
Vis dėlto pastaraisiais metais padaugėjo gelžbetoninių statinių defektų. Jų priežastimi tikriausiai reikėtų laikyti pakitusias aplinkos sąlygas. Didžioji tokių apgadinimų dalis yra paviršiaus pažeidimai, suskeldėjus armatūrą dengiančiam betono sluoksniui dėl jos korozijos. Pastaroji yra karbonatizacijos rezultatas. Dalies tokių pažeidimų pirminė priežastis yra nenumatyti įtrūkimai statybinėse konstrukcijose iš gelžbetonio. Kvalifikuotai pastatyti gelžbetoniniai statiniai, kurių konstrukcija suprojektuota pagal galiojančias normas, esant numatytai apkrovai gali būti priskirti ilgalaikiams statiniams, netgi žinant, kad statant iš gelžbetonio, visada įvertinama konstrukcijų įtrūkimo tikimybė. Klaidų, padarytų projektuojant, gaminat ir naudojant gelžbetoninius statinius, rezulatas gali būti tai:
– kai dėl tempimo apkrovos betone atsiranda įtrūkimų, kurie išvagoja statinį;
– kad tuščiose struktūrinėse betono ertmėse sumažėja hidraulinis pasipriešinimas, o tuo pačiu ir
sandarumas;
– kad yra viršijami įtrūkimų pločiai, nustatyti pagal DIN 1045 [2] normas.
Šios klaidos gali turėti įtakos tam, kad statinys nebegalės atlikti jam numatytų funkcijų. Norint išsaugoti pažeidimų turinčius pastatus, būtna vėl užpildyti įtrūkimus taip, kad jie nebeturėtų įtakos statinio funkcionalumui. Ypač pasiteisino tokiu tikslu daromos injekcijos. Išsamesnė informacija pateikiama sekančiai.

Įtrūkimų priežasčių ir būklės nustatymas

Prieš sudarant remonto planą, reikia nustatyti tikslią trūkių atsiradimo priežastį. Vokietijos Gelžbetonio komiteto išleistose "Papildomose techninėse sąlygose dėl injekcijų į betoninių statinių plyšius" (ZTV-RISS 88) [3] bei "Direktyvoje dėl gelžbetoninių pastatų apsaugos ir remonto" (RiLi-SIB) aprašomi esamos būklės įvertinimo metodai.
Pagal būdingus požymius nustatomas:
– plyšių išsidėstymas;
– atstumas tarp plyšių;
– plyšių plotis ir gylis;
– plyšių pločio kitimas, priklausomai nuo temperatūros ir apkrovos.
Jei plyšiai permirkę arba per juos veržiasi vanduo, pageidautina turėti papildomų duomenų apie įtrūkimo arba paties pastato drėgnumo laipsnį, panaudotą betoną ir esamas sandarinimo medžiagas bei jų būklę.
Kai injekcijomis siekama atstatyti statinio būklę, atitinkančią planuotą nusidėvėjimą, statikos specialistui reikia papildomos informacijos. Tik turėdamas visus konstruktyviai svarbius duomenis apie pastatą, jis gali atlikti papildomus skaičiavimus, suteikiančius informacijos apie tai, ar ateityje vėl gali susidaryti tokios pačios sąlygos, turėjusios įtakos įtrūkimo susiformavimui. Tokiu atveju atsiranda konstrukcinio stabilumo nepakankamumas, kurio vien injekcijomis pašalinti negalima.
Kadangi galimam plyšio pločiui bei jo didėjimui ir mažėjimui įtakos turi ir temperatūra, sudarant remonto koncepciją, būtina numatyti palankiausią laiką injekcijoms atlikti. Pagal [4], tai nusprendžia kompetentingas inžinierius, nustatantis įtrūkimų priežastis bei sudarant remonto planą.
Kai medžiaga įšvirkštimui nenurodoma, turi būti pateikiama injekcijų atlikimo metu prognozuojama statinio temperatūra, kad laiku būtų pasirinktos tinkamos medžiagos.

Sąvokų apibrėžimas

Prie injekcijos technologijos iš esmės priskiriamos trys sritys:
– įšvirkščiamos medžiagos;
– įrengimai injekcijoms atlikti;
– pagalbinės priemonės.
Tik nuodugniai su jomis susipažinus, remontuojant, pritaikytos priemonės bus efektyvios. To pasiekti galima tik tada, kai visi šiuos darbus vykdantys specialistai žinos apie siekiamą tikslą bei injekcijų technologijos taikymo apribojimus. Pagal [3], užpildyti įtrūkimus planuojama tada, kai injekcijomis reikia pasiekti vieną arba kelis tikslus:
– užpildyti plyšius
"Sustabdyti arba užkirsti koroziją skatinančių veikliųjų medžiagų patekimą per plyšius į statinį".
– užsandarinti plyšius, juos užpildant
"Dėl plyšių atsiradusio pastato nesandarumo pašalinimas".
– plyšius užpildyti elastinga medžiaga
"Tarp plyšio kraštų sukurti standžią jungtį".
– plyšio kraštus sujungti dinamine jungtimi
"Plyšio kraštus sujungti tempimui atsparia jungtimi, kad būtų atstatyta šios vietos keliamoji galia.
Šios panaudojimo sritys atitinka tiek DafStb [4], tiek ZTV-RISS 88 [3] direktyvas.

Injekcijų technologijos panaudojimo sritys

Injekcijų technologijos panaudojimo sritis apibūdina metodai ir medžiagos, plyšio būklė ir plotis. Šiandien naudojami tokie metodai:

   – impregnavimas, kai įtrūkimai užpildomi epoksidine derva (EP-T), nenaudojant spaudimo;
- injekcijomis, kai įtrūkimai užpildomi naudojant žemą ir aukštą spaudimą. Jos gali būti atliekamos su
epoksidine derva (EP-I),poliuretano derva (PUR-I),cemento klijais (ZL-I),cemento suspensija (ZS-I).
Epoksidinių dervų panaudojimą riboja tai, kad jos tinka tik sausiems įtrūkimams sandarinti, o visų pirma – standžioms jungtims plyšyje sudaryti. impregnuoti šiuo metu galima tik epoksidinėmis dervomis. Drėgnus ir šlapius įtrūkimus galima užpildyti tik poliuretanais arba įšvirkščiamomis medžiagomis cemento pagrindu. Kai įtrūkimai yra spaudžiami vandens, juos užsandarinti galima tik poliuretanais, nes pirminiam apdirbimui reikia panaudoti greitai suputojančias įšvirkščiamas medžiagas iš poliuretano (SPUR). Be to, injekcijų technologijos panaudojimą riboja plyšio plotis. Įtrūkimai, siauresni nei 0,2 mm, iš esmės nepriskiriami prie defektų. Pagal ZTV-SIB [5], remonto metu gali būti panaudojamos plyšį perdengiančios sistemos. Jei tokius plyšelius vis dėlto reikia užpildyti, tam tinka epoksidinės dervos, poliuretanai ir cemento suspensijos, kai įtrūkimai yra nuo 0,1 iki maždaug 2,0 mm. Platesniems nei 2,0 mm įtrūkimams  užpildyti naudojami įšvirkščiami klijai.

Įšvirkščiamos medžiagos

Medžiagos, naudojamos injekcijoms atlikti, turėtų pasižymėti tokiomis ypatybėmis:
– klampumas turi atitikti pasirinktą injekcijos atlikimo technologiją;
– perdirbant medžiagų mišinį, jis turi išlikti stabilus;
– kietėjant medžiagoms, jos turėtų susitraukti nežymiai;
– priklausomai nuo pasirinktos injekcijų atlikimo technologijos, medžiagos turi pasižymėti pakankamu
sukibimo stiprumu ir tvirtumu;
– medžiagos neturi sukelti korozijos bei turi turėti sąlytį su kitomis prie jų besiliečiančiomis
statybinėmis medžiagomis;
– turi būti labai atsparios senėjimui.

Kai kurioms medžiagoms keliami papildomi reikalavimai:
– lakių sudedamųjų dalelių kiekis reaguojančiose dervose turi būti mažesnis, nei 2 masės %
– patekus vandeniui, poliuretanuose turi susidaryti poros, kad būtų užtikrinta galimybė juos
atitinkamai suspausti. Šios reakcijos metu jie negali suskeldėti. Poliuretanų elastingumas turi būti
ilgalaikis.
– klijams panaudotas cementas turi atitikti DIN 1164 arba būti pripažintas statybas kontroliuojančių
žinybų. Priedai turi būti su IfBt patikros ženklu.
– cemento suspensijos dalelių smulkumas turi atitikti panaudojimo tikslą. Sujungimui naudojami
specialūs maišytuvai.
Užpildo tinkamumas įrodomas, atlikus bandymą pagal direktyvų keliamus reikalavimus.

Trūkių užpildymo prietaisai

Užpildyti įtrūkimus šiandien galima keliais prietaisais. Impregnavimui panaudojami įrenginiai, kuriais užpildančios medžiagos gerai įvedamos ir kurie užtikrina jų pilną įsigėrimą į kapiliarus.
Injekcijoms atlikti šiandien naudojamos mašinos, dirbančios su vienu ar dviem medžiagų komponentais. Kai mašina dirba su vienu komponentu, tačiau įšvirkščiama medžiaga susideda iš dviejų (epoksidinės dervos, poliuretanai, cemento suspensijos), prieš tolimesnį darbą juos reikia sumaišyti ir supilti į pagalbinę talpą. Iš šios talpos užpildas siurbiamas ir transportuojamas žarna, panaudojant didelį spaudimą.
Kai įrenginiai dirba su dviem komponentais, abu injekcinės medžiagos komponentai atskiromis žarnomis paduodami iki įšvirkštimo pistoleto. Tik čia juos sumaišo statinis maišiklis. Dvikomponenčių įrengimų darbui iš esmės tinka tik epoksidnės dervos ir poliuretanai.

Vienkomponenčius įrengimus paprasčiau naudoti, lengviau valyti ir prižiūrėti, jie rečiau užstringa. Į juos galima įmontuoti reguliuojamus ventilius, leidžiančius laipsniškai reguliuoti paduodamo srauto spaudimą.
Dvikomponenčiai įrengimai turi labai tiksliai dozuoti medžiagas, esant bet kokiai temperatūrai, bei turi turėti tokią konstrukciją, kuri leistų išvengti bet kokių mišinio santykio netikslumų.

Pagalbinės priemonės

Norint įtrūkimą užpildyti injekcinėmis medžiagomis, be mašinos dar reikia ir įvairių pagalbinių prietaisų:
- Aukšto slėgio žarnos. Transportuojant įšvirkščiamas medžiagas, aukšto slėgio žarna prie padavimo
įrengimo turi būti prijungta taip, kad būtų užtikrintas tolygus darbas.
– Pistoletas injekcijoms. Aukšto slėgio žarnos pabaigoje dažniausiai reikalinga sklendė bei mova
injekcinio antgalio, esančio pistolete, prijungimui.
– Užpildymo antgalis. Tam panaudojami priklijuojami arba įgręžiami antgaliai.
Klijuojamas antgalis pritvirtinamas ties įtrūkimo centru būtinai ant sauso pagrindo, bei maksimalus 60-80 bar slėgis riboja klijuojamo injekcinio antgalio panaudojimo galimybes. Pasirinkus įgręžiamą antgalį, reikia taip igręžti statybinę detalę, kad kanalas kirstų įtrūkimo plokštumą ties statybinės detalės viduriu. Išorinis kanalo galas užkišamas antgaliu. Pageidautina, kad įgręžiamo antgalio tempimo plokštuma būtų armatūros srityje, tačiau kanalas jos nekirstų. Atlikus injekciją, antgalį reikia nuimti. Statinyje liekančios įgręžiamų antgalių detalės turi būti iš nerūdijančių medžiagų. Antgaliai yra su įmovomis, turinčiomis atgalinio veikimo ventilius.
Kai įšvirkščiamos medžiagos pagrindą sudaro cementas, užpildymui dažniausiai naudojami didesnio skersmens antgaliai, nei įgręžiami reaguojančioms dervoms įšvirkšti. Be to, dėl specifinių gaminio ypatybių, atsisakoma atgalinio veikimo ventilio. Antgaliai sukonstruoti taip, kad po injekcijos juos būtų galima ištraukti.

Naudojant priklijuojamus antgalius, įtrūkimą būtina padengti glaistomosiomis medžiagomis taip, kad po to būtų galima panaudoti reikiamą spaudimą. Naudojant įgręžiamus antgalius, galima atsisakyti plyšio uždengimo.


2012 - 2013 © VISOS TEISĖS SAUGOMOS: BAUGUT.LT